Quantcast
Channel: Įrašai, filtruoti pagal datą: Spalis 2017
Viewing all articles
Browse latest Browse all 10

Fizinio aktyvumo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai

$
0
0
Alos Markevičienės nuotrauka.

 2017 m. spalio mėn. 12 d. Pasvalio Visuomenės sveikatos biure kineziterapeutas Tadas Mulevičius pravedė paskaitą ir pasiūlė dalyviams atlikti fizinio pajėgumo vertinimo testą. Paskaitos metu buvo kalbama apie tai, jog šiuolaikinio gyvenimo tempas verčia planuoti savo veiklą. Jei judame nepakankamai: mažėja organizmo atsparumas ligoms, silpnėja pajėgumas, kaupiasi riebalai. Nenoras judėti – silpnos valios pasireiškimas. Fizinis aktyvumas padeda stiprinti sveikatą, išlaiko galimybes išlikti judriems, gerina koordinaciją, pusiausvyrą, didina savarankiškumą. Šios paskaitos tikslas – paskatinti iš naujo apsvarstyti savo gyvenimo būdą, priminti apie reguliaraus fizinio aktyvumo svarbą kūno svoriui ir bendrai organizmo būklei. Norint tikslingai ir greitai pagerinti savo kūno būklę, labai svarbu tai daryti tinkamai. Užsiimdami fizine veikla deginame su maistu gaunamas kalorijas. Specialistas pažymėjo, kad judėjimas padeda kovoti su ligomis. Iš jų svarbu paminėti insultą, širdies ir kraujagyslių ligas, II tipo cukrinį diabetą, artritą, depresiją, tam tikras onkologines ligas. Kineziterapeutas pabrėžė, jog fizinė veikla gerina emocinę būklę, užtikrina miego kokybę, padeda atsikratyti fobijų. Judėjimas gali tapti puikiu laiko leidimo būdu.

Specialistas paminėjo esminius sveikos gyvensenos veiksnius ir vienas iš jų - fizinis aktyvumas. Aktyvus sportavimas jaunystėje neapsaugo nuo koronarinės širdies ligos vyresniame amžiuje. Apsauginės reikšmės turi tik dabartinis, kasdieninis judėjimas. Yra nustatyta, kad fizinis aktyvumas kiekvienam iš mūsų yra būtinas gerai savijautai ir padeda išvengti daugelio lėtinių ligų, - sako T.Mulevičius.
Jeigu nutarėte mankštintis, reikėtų laikytis šių taisyklių: būtinas 5 minučių apšilimas ir laipsniškas atvėsimas po sportavimo. Pratimai turi būti pakankamo intensyvumo, padažninantys kvėpavimą ir pulsą. Pratimai turi atitikti jūsų amžių, lytį, pajėgumą ir būti saugūs. Jei yra lėtinių ligų, reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Mankštinantis reikėtų pradėti nuo mažiausių krūvių, laipsniškai didinant intensyvumą, trukmę, ir dažnį. Rekomenduojamas fizinis krūvis sveikam žmogui yra 30-45 min. trukmės užsiėmimai, kurie paskirstomi savaitės bėgyje. Optimalus užsiėmimų kiekis turėtų būti 4-5 kartai per savaitę. Pirmą mėnesį 30 min. 2-3 kartus per savaitę. Nerekomenduojama mankštintis: kai yra aukštas, vaistais reguliuojamas arterinis kraujo spaudimas, vidutinio ir didelio laipsnio aortos vožtuvo susiaurėjimas, bendras ūmus susirgimas, karščiavimas, širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas, trečio laipsnio širdies blokada, kojų venų uždegimas, sunkus, vaistais nereguliuotas cukrinis diabetas, ūmi tromboembolija. Fizinius pratimus reikėtų nutraukti, jei jų metu ar iškart po jų juntamas skausmas už krūtinkaulio, kairėje rankoje, kakle ar petyje, jeigu svaigsta galva ar buvote netekęs sąmonės, po lengvų krūvių atsiranda dusulys ar ritmo sutrikimai, - aiškina specialistas.


Kineziterapeutas T.Mulevičius pataria stebėti tris pagrindinius parametrus: pulso dažnį ramybės metu, maksimalų pulso dažnį fizinio krūvio metu ir pulso dažnio normalizavimosi laiką. Sveiko suaugusio žmogaus pulso dažnis ramybės metu yra 60-80 kartų per minutę. Fizinio krūvio metu širdis gali susitraukti net 3-4 kartus dažniau. Toliau specialistas kalbėjo apie širdies ritmo sutrikimus: tachikardiją ir bradikardiją. Taip pat buvo paliesta tema „Fizinio aktyvumo poveikis gydant cukrinį diabetą“. Labai gražiai specialistas išdėstė savo mintis apie cukrinio diabeto tipus, pateikė rekomendacijas atliekant gydomuosius pratimus sergant šia liga.

Tadas Mulevičius pasiūlė atlikti fizinio pajėgumo testus:

  • Lenkti ir tiesti rankas gulint per 30 sekundžių (rankų tiesiamųjų, krūtinės ir priekinių deltinių raumenų jėgos ištvermei vertinti). Lenkti rankas per alkūnės sąnarį iki 900. Atliekant pratimą liemuo visa laiką turi būti tiesus. Vienas kartas skaičiuojamas, kai rankos sulenkiamos ir ištiesiamos. Vertinimas atliekamas, naudojant rankų tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų dinaminės jėgos ištvermės rodiklių lentelę. 

  • Sėstis ir gultis (pilvo raumenų ištvermei įvertinti). Per 30 sekundžių tiriamasis stengiasi kuo daugiau kartų atsisėsti ir atsigulti. Testo rezultatas: tiksliai atliktų judesių skaičius per 30 sekundžių. Vertinimas atliekamas, naudojantis pilvo raumenų dinaminės jėgos ištvermės rodiklių (kartai/30 s) vertinimo lentelės parodymais.

  • Sėstis ir siekti (liemens juosmeninės dalies paslankumui įvertinti). Siekti rankomis kuo tolimesnio taško, nelenkiant kojų per kelio sąnarį. Testo rezultatas: tolimiausias pirštų galais pasiektas taškas. Naudojamasi liemens lankstumo pirmyn sėdint rodiklių (cm) vertinimo lentelės parodymais.

  • "2 minučių žingsniavimo“ testas. Šis testas, skirtas įvertinti vyresnio amžiaus asmenų fizinį pajėgumą. Jei žmogus 60-64 m. amžiaus, per 2 minutes jis turi atlikti 75-107 žingsnius.

Pabaigoje kineziterapeutas dalino patarimus ką reikėtų daryti, kad išvengtumėme ligų, puikiai jaustumėmės, būtume sveiki ir ilgaamžiai.


Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Markevičienė

Artūro Juzefovičiaus ir Alos Markevičienės nuotraukos

 
Pasvalio Visuomenės Sveikatos Biuras nuotrauka.
 
 
 

Viewing all articles
Browse latest Browse all 10